Motociklai ir jų lopšiai
Motociklai su lopšiais yra unikali transporto priemonė, estetika ir vairavimo ypatumai nepalyginami su niekuo.
Lopšiai motociklams nebuvo sukurti, kad pagyvenę vyrukai galėtų pavėžinti savo šunis ar kates. Lopšeliai atsirado jau žmonėms prisijaukinus šunis, bet dar prieš sukuriant motociklą. Pirmieji buvo kabinami prie dviračių (man skauda kojas vien apie tai pagalvojus).
Šoninio lopšio išradimą įkvėpė 1893 metais Prancūzijos laikraščio Le Petit Journal paskelbtas konkursas, kuriame buvo ieškoma geriausio būdo, kaip dviračiu pavežti keleivį. Paaiškėjo, kad keleiviui sėdėti iš šono buvo geriau nei ant galinės sėdynės. Kiekvienas, kuris yra sėdėjęs ant bagažiuko arba balkiuko, su tuo sutiktų.
Konkursą laimėjo prancūzų armijos karininkas M. Bertoux. Tačiau tik po dešimties metų, 1903 m., W. J. Grahamas iš Enfildo, Middlesexo (netoli Londono), pateikė patentą.
Šoninės priekabos tvirtinimo antgaliai ant Harley-Davidson rėmų atsirado jau 1905 m., nors gamyklinėje literatūroje apie šoninį vežimėlį pradėta kalbėti tik 1914 m.
Taigi, lopšiai buvo praktiški. Ir ne tik todėl, kad ten galima įsisodinti draugelį ar vaikus kaip į šeimos transporto priemonę kol automobiliai buvo neįkandami. Lopšiai tarnavo ir kaip komercinis transportas, vežiojant paštą, populiarinant motociklizmą apskritai, ir, žinoma, karyboje.
Esame įpratę matyti karinius filmus ir istorines nuotraukas su BMW ir Zündapp motociklais su lopšiais iš Antrojo pasaulinio karo nacių dalinių, bet pirmieji panaudoję tokį transportą kare buvo britai.
Pirmojo pasaulinio karo metais britų kariuomenė siekė padidinti savo Vickers kulkosvaidžių mobilumą. Ginklas ir jo trikojis svėrė 29-36 kg, taip pat reikėjo vandens aušinimui, o šaudmenų dėžės svėrė dar po 10 kilogramų; kiekvienam kulkosvaidžiui nešti reikėjo 6-8 žmonių komandos. Norint tokį ginklą paversti greitai perdislokuojamu, svoris buvo problema.
Šią problemą britai išsprendė pritvirtindami ginklus prie motociklų su šonine priekaba. Taip buvo galima greitai juos pervežti iš vieno sektoriaus į kitą ir persekioti besitraukiančius priešo karius. Buvo sukurtas net atskiras motorizuotas kulkosvaidžių dalinys, bet Pirmajam pasauliniam užstrigus tranšėjose tokie kulkosvaidžiai ant motociklų buvo naudojami retai.
Įdomu, kad lopšelius dviračiams vis dar gamina amerikiečiai Mad Dogs & Englishmen.
Sentimentai
Sentimentų lopšiams aš neturiu, nors esu girdėjęs gal šimtą istorijų apie kitų vaikystę juose tarp pieno bidonų, nukastų burokų, miegą užsidengus tentu, kol senelis važiuoja pas gimines į gretimą kaimą; arba kaip du vaikiščiai stumdo triratį motociklą po kiemą, o trečias burzgia su burna, kol raktelis - tėvuko kišenėje. Vaikystėje nesu nė karto važiavęs motociklo priekaboje, niekas iš mano giminės tokių daiktų neturėjo.
Atidžiau į savo pirmą motociklą su lopšiu pažiūrėjau jau tuo metu, kai tokie junginiai buvo praradę savo praktinę paskirtį kaip transporto priemonė ir, tiesą sakant, galėčiau ant rankų pirštų suskaičiuoti tuos kartus, kai esu sėdėjęs lopšyje kitiems vairuojant.
Sentimentai ir prisiminimai yra šaunu, bet šituose kraštuose motociklai apskritai buvo antonimas kokybei, todėl greta vaikystės istorijų dažnai girdžiu ir pasakojimus apie nuolatinius gedimus ir varvančius tepalus ar net lūžusias pėdas be perstojo minkant kikstarterį. Galėčiau ir pats ne vieną tokią papasakoti.
Tokia prieštaringa praeitis vis dar mus persekioja, bet dabar po ranka turėdami gerų vakarietiškų motociklų, šiuolaikinių lopšių dailiomis linijomis (vokiečių Steib, anglų Watsonian Squire, čekų Velorex, olandų EZS ir Tripteq, DMC iš Teksaso ir t.t.), pasinaudodami naujais inžineriniais sprendimais galėtume lopšius atrasti iš naujo. Ir šįkart su džiaugsmu.
Norėdami įkvėpimo naujiems motociklams, apsilankykite prancūzų lopšių entuziastų Facebook puslapyje Side-car grandes roues.
Liuksai ir šypsenos
Mane žavi tokio triračio motociklo estetika, paprastai sakant - man jie tiesiog gražūs.
Motociklo lopšys žada bendrą patirtį. Kaip ištikimas palydovas jis glaudžiasi šalia riaumojančio variklio ir kviečia kitą sielą prisijungti prie kelionės. Kerintis reginys, keliantis nuostabą ir susižavėjimą.
Motociklas su lopšiu prieštarauja normai. Niekam nesustotų širdis pamačius kokį bičą važiuojant tokiu pačiu motociklu, bet antro tokio pat su lopšiu tikrai nerastumėt. Sakyčiau, tai - maišto simbolis, šlovingas nukrypimas nuo įprastų dvirãčių žirgų, kurie varinėja gatvėmis ir vingiuotais keliais.
Pabandykite priparkuoti motociklą su šonine priekaba kur nors prie parduotuvės ar kokio muziejaus. Žmonės prašys nusifotografuoti, klausinės kas ir kaip ir dalinsis savo istorijomis. Kartais tokie dalykai užknisa, bet nereikėtų pykti. Dėl savo išskirtinio silueto ir žavios išvaizdos motociklas su lopšiu tampa įkvėpimu, skatinančiu kitus įgyvendinti savo kelionių svajones.
Aš taip pat buvau įkvėptas tokių motociklų siluetų tolimuose kraštuose. Pradžiai - panaršykite po Huberto Kriegel - dabar jau mirusio prancūzų keliautojo - fotoblogą The Timeless Ride, kuriame jis dokumentavo daugiau nei dešimtmetį trukusią kelionę po pasaulį su lopšiu.
Vairavimo ypatumai
O juos galima vairuoti su B kategorija? - klausia manęs bičiulis, įvertinęs naujausią kūrinį - BMW R45 su Velorex priekaba.
Kelio ženklai vienodi visiems ir klausimas teisingas - jeigu yra trys ašys, trys ratai ar tai vis dar motociklas? Tai tikrai ne traikas ir ne automobilis, sakyčiau, unikali transporto priemonė ir ji vairuojama visiškai kitaip.
Priešingai nei traikai, motociklai su lopšiais yra asimetriški, daugiau svorio tenka vienai motociklo pusei, dažniausiai varo vienas ratas, kuris nėra centre; ne visiems ratams tenka vienoda apkrova.
Norint išmokti tokį daiktą vairuoti, reikia praktikos, net jeigu ant dvirãčių motociklų praleidote visą savo gyvenimą. Aš pats pirmą savo pasivažinėjimą baigiau griovyje (be pasekmių), nes nesugebėjau išimti neypatingo posūkio. Todėl kiekvienąkart išgirdęs entuziastingą prašymą duok pavairuoti, pirma pasiūlau šokti į lopšį.
Motociklai su šoninėmis priekabomis, be abejo, yra lėtesni už solo motociklus. Visų pirma dėl to, kad nepavyks įsiterpti tarp juostų eisme. Tokia problema tik miestuose.
Posūkiai išimami be pasvirimo. Jeigu greitis didesnis, o lopšyje sunkus bendrakeleivis, posūkiai kartais primena galynėjimąsi su meška. Jei esate vairuotojas, mėgstantis guldymą vingiuotuose keliuose ir countersteering'ą priekabos gali ir nepatikti.
Motociklai su lopšiais gali apsiversti, nors iš patirties sakau, kad tai stabilesnė transporto priemonė nei keturračiai. Dėl asimetrijos skiriasi posūkiai į dešinę (kur lopšys) ir į kairę. Per greitai suksite į lopšio pusę - lopšys pakils ir jus ištiks panikos ataka. Per staigiai suksite nuo lopšio - priekabos nosis gali smigti žemyn, o staigiai stabdant posūkyje pakilti gali motociklo galinis ratas.
Kiekvienas motociklas kitoks, bet iš esmės reikia pajusti išcentrinę jėgą posūkiuose. Kartais aš tyčia pakeliu lopšį posūkyje ir žiūriu per veidrodėlį, kaip išsižioję keleiviai mašinoje už manęs traukiasi telefonus.
Lopšys visada primena apie save stabdant ir gazuojant: šiek tiek patraukia, jeigu lopšyje nėra stabdžių, arba užlaiko motociklą.
Bet nebijokite, visi sudėtingi ir mirtinai pavojingi užsiėmimai pasaulyje yra ir labai smagūs. Motociklai su lopšiais - ne išimtis.
Praktinė nauda
Elegantiškų ir aptakių motociklų amžiuje, kuriame greitis ir efektyvumas yra svarbiausia, šoninės priekabos gali atrodyti kaip įnoringas praeities reliktas.
Bet garantuoju, važiuojate keliu, vėjas kedena plaukus, o jums taip gelia širdį prisiminus, kaip inkštė pūkuotas keturkojis, paliktas namuose.
Paskambino žmona, reikia užsukti į parduotuvę, nes važiuosite į sodą? Jūs su mocu, bet jokių problemų!
Žmona važiuotų pasivažinėti kartu, bet ką? Vėl rengtis tas moto kelnes?
Lopšelyje gali ir su suknele, mieloji.
Trumpos kojos? Motociklas su lopšiu suteikia pasitikėjimo savimi, nereikės įsiremti prie sankryžos į lietaus suneštą dumblą, nuorūkas ir kramtoškes. Nebereikės ir atsispyrimų ant pirštų galiukų ar Cirque du Soleil balansavimo pamokų - kojos lieka ant pakojų.
Be to, sezonas neužsidaro žiemą. Kol kiti motobičiuliai kasdien liūdnai žiūri pro langus laukdami kol sniegas nutirps ir gyvsidabrio stulpeliai pakils, lopšių pilotai tyrinėja užšalusį kraštovaizdį.
Legalu?
Priklauso, kurioje šalyje gyvenate.
Dviračiai motociklai Lietuvoje registruojami kaip L3 klasės transporto priemonės. Motociklai su lopšiais turi atskirą kategoriją L4 - triratė transporto priemonė su nesimetriškai išdėstytais ratais.
Vis dar gyvų gamintojų, kurie jau fabrike pridėtų motociklui lopšį yra vos keli - Jawa, kurie prie savo naujo Perak modelio lipdo Velorex lopšelį, ir Ural. Dėl karo Ukrainoje Ural gamykla perkelta į Kazachstaną, jos valdytojas Ilja Chaitas jau kelis dešimtmečius gyvena JAV, kur yra ir didžiausia šių motociklų rinka.
Net ir atmetus visus praeities ir dabarties prieštaravimus, lopšelių mylėtojams pasirinkimas, diplomatiškai kalbant, skurdus. Taigi padarėme tai, ką įprasta daryti visur kitur Europoje - pasidarėme savo motociklą su lopšiu. Nusipirkome 1979 BMW R45 ir pritaisėme naują Velorex 562 lopšelį. Gražu, paprasta, praktiška, unikalu, puošia tėviškės kelius.
Jau L4? Nuo tokių inžinerinių sprendimų Lietuvos transporto biurokratams prasideda nervinis tikas. Ir tai jau visai kita istorija, net, sakyčiau kelionė. Tik ši kelionė yra per biurokratijos džiungles, pasipūtimo kalnelius, nekompetencijos viadukus...
Šokite į lopšį, pasivažinėsime jau greitai. Prenumeruokite ir laukite tęsinio!
